Perikardo efuzija

Perikardo efuzija – perikardo uždegimas, susikaupimas perikardo erdvėje. Eksudacinio perikardito simptomai gali būti sunkumas ir skausmas krūtinėje, dusulys, disfagija, kosulys ir užkimimas, veido patinimas, kaklo venų patinimas, širdies nepakankamumo simptomai ir širdies tamponadas. Eksudacinio perikardito diagnostika padeda radiografijos rezultatams, Echokardiografija ir EKG, multispiralinis CT, perikardo punkcija. Perikardo efuzijos gydymas apima NVNU vartojimą, kortikosteroidų, pagrindinės ligos gydymas (antibiotikai, citostatikai, anti-TB vaistai ir t.d.), liudija — perikardo punkcija, pericardektomija.

• Eksudacinio perikardito klasifikacija
• Eksudacinio perikardito priežastys
• Eksudacinio perikardito simptomai
• Perikardo efuzijos diagnostika
• Perikardo efuzijos gydymas
• Perikardo efuzijos prognozė ir prevencija

Perikardo efuzija

Exudative (skystis) perikarditas pasireiškia kaip įvairių širdies ligų komplikacija arba klinikinis pasireiškimas, plaučius ir kitus vidaus organus. Perikardo efuzijos susidarymas daugeliu atvejų apima sauso perikardito stadiją, rečiau eksudatas susikaupia perikardo spraga nuo pat pradžių. Eksudato susidarymas dėl padidėjusios širdies membranos kraujagyslių pralaidumo perikardo proceso metu perikarde.

Išsiskyrimo hemodinaminė vertė eksudacinio perikardito atveju priklauso nuo tūrio, srauto greitis ir išorinis perikardo lankstinukas. Lėtai eksudato srautas dėl tempimo ir perikardo tūrio padidėjimo, intraperikardinis spaudimas ir intrakardialinė hemodinamika ilgą laiką nesikeičia. Eksudaciniu perikarditu gali kauptis iki 1-2 litrų skysčio, veda prie organų ir nervų takų, esančių šalia širdies. Sparčiai susikaupus efuzijai ir perikardo nesugebėjimas padidinti jo tūrio, pastebimas perikardo ertmės slėgio padidėjimas ir širdies tamponado išsivystymas.

Poveikis eksudatyviam perikarditui per tam tikrą laiką gali būti organizuojamas pakeičiant jį granuliuotu audiniu, dėl to perikardo sustorėjimas, tuo pačiu išsaugant perikardo erdvę arba ją ištrynus.

Eksudacinio perikardito klasifikacija

Uždegiminio skysčio sudėtis išskiria serous, serofibros, hemoraginis, pūlingas, paslėptas, cholesterolio eksudatai. Sergantieji sergantieji eksudatai susidaro ankstyvose uždegimo stadijose, daugiausia susideda iš vandens ir albumino; serofibrinas turi daug fibrino gijų; hemoraginis yra susijęs su sunkiu kraujagyslių pažeidimu ir apima daug raudonųjų kraujo kūnelių; pūlingas – sudėtyje yra daug baltųjų kraujo kūnelių ir nekrotinio audinio fragmentų. Putrid (ichorotinis) eksudatas atsiranda įkvėpus į anaerobinės mikrofloros uždegimą.

Klinikinio gydymo metu perikardo efuzija gali būti ūminė arba lėtinė; kartu su širdies tamponado vystymusi.

Eksudacinio perikardito priežastys

Exudative perikarditas retai stebimas kaip nepriklausoma patologija, tai dažniausiai yra poliserozės ar kitos ligos pasekmė, sukelia perikardo pažeidimus. Pagal izoliuotų infekcinių ligų kilmę (specifinių ir nespecifinių), neužkrečiama (imunogeninis, toksiškas, mechaniniai) ir idiopatinis eksudacinis perikarditas. Nespecifinį eksudacinį perikarditą dažniau sukelia bakterijų kokso formos (stafilokokas, streptokoką, pneumokoką) ir virusai (gripas, ECHO, Coxsackie); specifinis – tuberkuliozės sukėlėjai, vidurių šiltinės, bruceliozė ir tularemija. Mažiau paplitęs grybelis (su kandidoze, histoplazmozė), pirmuonių (su amebiaze, echinokokozė) ir retettinės perikardo liga.

Tuberkuliozinis eksudacinis perikarditas dažnai išsivysto, kai limfogeninė mikobakterijų prasiskverbimas iš vidurinės ir trachobronchijos limfmazgių į perikardą. Po širdies operacijos gali išsivystyti pūlingas eksudacinis perikarditas, su infekciniu endokarditu, imunosupresinio gydymo fone, su plaučių absceso proveržiu.

Perikardo piktybiniais navikais stebimas neinfekcinis eksudacinis perikarditas (mezoteliomą), plaučių vėžio invazijos ir metastazės, krūties vėžys, leukemija, limfoma; alerginiai procesai (serumo liga), uremija lėtinės inkstų ligos galutinėje stadijoje; difuzinės jungiamojo audinio ligos (reumatas, sisteminė raudonoji vilkligė); po mediastino apšvitinimo. Perikardo efuzija gali pasireikšti ankstyvosiose miokardo infarkto stadijose (epikokardinis perikarditas), hipotirozė, cholesterolio apykaitos pažeidimas (ksantomatozė perikarditas). Daugeliu atvejų negalima nustatyti perikardo efuzijos etiologijos.

Eksudacinio perikardito simptomai

Eksudacinio perikardito pasireiškimas priklauso nuo skysčių kaupimosi greičio, širdies suspaudimo laipsnis ir uždegiminio proceso sunkumas perikarde. Iš pradžių pagrindiniai skundai yra sunkumas ir skausmas skausmas krūtinėje. Su skysčio kaupimu perikardo ertmėje, dėl mechaninio gretimų organų suspaudimo, atsiranda dusulys, disfagija, «loti» kosulys, užkimimas. Būdingas veido ir kaklo patinimas, kaklo venų įkvėpimas, laipsniškas širdies nepakankamumo simptomų vystymasis. Perikardo trinties triukšmas nėra tipiškas, bet gali būti išgirsti, esant tam tikram paciento kūno padėčiai.

Yra bendrų apraiškų, sukeliamas eksudacinio perikardito priežastis: su infekcine geneze — šaltkrėtis, karščiavimas, apsinuodijimas; lėtinis tuberkuliozės procesas prideda prakaitavimą, apetito stoka, svorio netekimas, hepatomegalia. Pūlingos eksudacinės perikardito atveju netoliese esančiuose organuose galima užkrėsti infekcinius židinius, septinis procesas. Epistenokardinis eksudacinis perikarditas pasireiškia per 4 dienas po miokardo infarkto ir pasireiškia dusuliu, ortopnija, kaklo venų patinimas. Reumatinis perikarditas paprastai išsivysto esant sunkiam pancarditui; ureminis – kartu su lėtine inkstų liga.

Jei atsiranda naviko atsiradimas, perikarditą lydi gausus efuzija, krūtinės skausmas, prieširdžių aritmijos, širdies tamponade. Su dideliu efuzijos kiekiu pacientai yra priversti sėdėti, kuris palengvina jų būklę.

Perikardo efuzijos diagnostika

Nustatyti perikardo efuzijos diagnozę ir atskirti jį nuo kitų širdies ligų (ūminis miokardo infarktas, ūminis miokarditas) padėti tikrinimo duomenims, krūtinės ląstos rentgenograma, EKG ir echokardiografija, multispiralinis CT, perikardo punkcija.

Pacientams, sergantiems perikardo efuzija, nedidelis priekinės krūtinės ląstos patinimas ir silpnas patinimas prekadialnoy srityje, apicinio impulso susilpnėjimas ar išnykimas, išplėsti santykinio ir absoliutus širdies nuobodumo ribas, smūgio tono nuovargis kairiojo pečių mentės kampu. CVP padidėjimas rodo širdies tamponado atsiradimą, kraujospūdžio sumažėjimas, tachikardija su trumpalaikėmis aritmijomis, paradoksalus pulsas.

Jei radiografas turi didelį skysčio kiekį, pastebimas padidėjęs atspalvis ir širdies kontūro išlyginimas, širdies formos pasikeitimas (trikampis – su ilgalaikiu lėtiniu eksudatu), silpnėja širdies plakimas.

Tikslus ir konkretus metodas, skirtas diagnozuoti eksudacinį perikarditą, net ir su nedideliu kiekiu efuzijos — Echokardiografija, vizualizuoti echonegatyvų buvimą (nemokamai) tarpas tarp perikardo lapų, parietalinės plokštės ir epikardo diastolinis atskyrimas, perikardo storinimas. Sunkiais atvejais pažeidžiami širdies ritminiai judesiai, su tamponadu – diastolinis dešinės širdies žlugimas.

EKG eksudacinio perikardito atveju atskleidžia visų dantų amplitudės sumažėjimą. Multispiralinis CT nuskaitymas patvirtina perikardo lapelių skleidimą ir sutirštėjimą. Siekiant išsiaiškinti išsiskyrimo priežastį ir patikrinti perikardo efuzijos diagnozę, atliekama perikardo punkcija ir perikardo skysčio apibūdinimas (klinikiniai, bakteriologiniai, citologija, AHAT ir LE ląstelių analizė). Perikardo biopsiją galima atlikti atlikus gauto audinio morfologinį tyrimą.

Perikardo efuzijos gydymas

Perikardo efuzijos gydymas atliekamas ligoninėje, pacientų valdymo taktiką lemia patologijos dydis ir etiologija, hemodinaminių sutrikimų sunkumas. Ūminio proceso metu reikia atlikti kraujo spaudimo rodiklių stebėjimą, Širdies ritmas, CVP. Norėdami sumažinti skausmą, karščiavimas ir greitesnė efuzijos rezorbcija dėl eksudacinio perikardito paskirti NVNU (ibuprofenas, indometacinas), gliukokortikosteroidai (prednizonas). Aktyviai gydykite pagrindinę ligą, naudojant antibakterinį, tuberkuliozė, citostatiniai vaistai, hemodializė ir t. d.

Didelio skysčio kaupimosi evakuacijai nurodoma perikardo perikardito perikardija, per 2-3 savaites; su širdies tamponadu ir pūlingu perikarditu. Jei po pakartotinių plyšimų ir drenažo perikardo efuzija toliau sparčiai kaupiasi, atlikti pericardektomiją.

Perikardo efuzijos prognozė ir prevencija

Pagrindinė ūminio eksudacinio perikardito komplikacija yra širdies tamponadas; prie 30% gali atsirasti prieširdžių miokardo uždegimo, paroksizminio prieširdžių virpėjimo ar supraventrikulinės tachikardijos atvejų­dija. Galimas eksudacinis perikarditas, lėtinis ir susiaurinantis. Širdies tamponadų atveju yra didelė mirties rizika. Perikardo efuzijos prognozė priklauso nuo perikardo pažeidimo priežasties ir gydymo savalaikiškumo; nesant širdies tamponado, tai yra santykinai palanki.

Perikardo efuzijos prevencija yra šių ligų prevencija ir ankstyvas etiopatogeninis gydymas, kuris gali lemti jos vystymąsi. Šiuo atžvilgiu perikardo efuzijos prevencijos klausimas yra svarbus ne tik kardiologijai, bet ir reumatologija, pulmonologija ir ftisiologija, onkologija, alergologija.