Plonųjų žarnų vėžys

Plonųjų žarnų vėžys — piktybinis plonosios žarnos navikas: dvylikapirštės žarnos opa, jejunum arba ileum. Plonųjų žarnų vėžys pasireiškia diseptiniais sutrikimais (pykinimas, vemti, meteorizmas, spastinis pilvo skausmas), numesti svorio, kraujavimas, žarnyno obstrukcija. Plonosios žarnos vėžio diagnozę galima atlikti naudojant FGD, radiografija, kapsulės endoskopija, kolonoskopija, virškinimo trakto scintigrafija, tomografija, endoskopinė biopsija, laparoskopija. Gydymo plonosiose žarnose vėžį sudaro pažeistos žarnyno dalies rezekcija, regioninių limfmazgių ir tinklinio audinio ištraukimas, enteroenteroanastomosis.

• Smulkios žarnos vėžio priežastys
• Mažo žarnyno vėžio klasifikacija
• Mažos žarnos vėžio simptomai
• Smulkios žarnos vėžio diagnostika
• Plonosios žarnos vėžio gydymas
• Plonosios žarnos vėžio prognozė ir prevencija

Plonųjų žarnų vėžys

Plonųjų žarnų virškinamojo trakto vėžio piktybinių navikų struktūroje yra 1-2%. Tarp skrandžio žarnyno navikų gastroenterologijoje yra dažniau pasitaikantis 12-dvylikapirštės žarnos vėžys (apie 50% atvejais); rečiau – Jejunum vėžys (30%) ir odos vėžys (20%). Plonųjų žarnų vėžys – liga, daugiausia vyrų, vyresnių nei 60 metų.

Smulkios žarnos vėžio priežastys

Daugeliu atvejų plonosios žarnos vėžys vystosi dėl lėtinių fermentinių ar uždegiminių virškinimo trakto ligų fone (celiakija, duodenitas, skrandžio opa, enteritas, Krono liga, opinis kolitas, divertikulitas) gerybiniai žarnyno navikai. Didžiausias dvylikapirštės žarnos pažeidimas dėl dirginančio tulžies ir kasos sulčių poveikio pradinėje plonosios žarnos dalyje, taip pat aktyvų kontaktą su kancerogenais, patekti į virškinimo traktą su maistu.

Sporadinio ar šeiminio adenomatinės polipozės atvejai yra veiksniai, lemiantys mažos žarnos vėžio atsiradimo riziką. Rūkančiųjų vėžio tikimybė yra didesnė, asmenų, radiacijos, narkomanai; žmonių, kurių mityboje vyrauja gyvuliniai riebalai, konservuoti maisto produktai, kepti maistas.

Yra tam tikra tarpusavio priklausomybė tarp gaubtinės žarnos vėžio ir mažų žarnyno navikų pažeidimų.

Mažo žarnyno vėžio klasifikacija

Pagal auglio audinio pobūdį išskiria plonosios žarnos exophytic ir endofitinį vėžį. Exophytic navikai auga žarnyno liumenoje, sukelia jo susiaurėjimą ir žarnyno obstrukcijos vystymąsi; gali makroskopiškai priminti polipą arba žiedinius kopūstus. Endofitinės vėžio formos įsiskverbia į mažą žarnyno sieną, kraujavimas iš žarnyno, perforacija ir peritonitas.

Pagal histologinę struktūrą piktybiniai plonosios žarnos navikai dažniau yra būdingi adenokarcinoma; mažiau paplitusi onkologinėje praktikoje yra sarkomos, karcinoidas, žarnyno limfoma.

Pagal tarptautinės sistemos TNM klinikinę anatominę klasifikaciją, plonosios žarnos vėžio vystymosi etapai:

• Tis — priešinvazinis vėžys
• T1 – naviko invazija į žarnyno submucosa
• T2 – naviko invazija į žarnyno raumenų sluoksnį
• TK – ne daugiau kaip 2 cm ploto žarnyno sluoksnio arba retroperitoninės erdvės naviko invazija
• T4 – visceralinio skrandžio gleivinės daigumas, ne peritonizirovanny svetainių daugiau nei 2 cm ilgio, su žarnomis susijusios struktūros ar organai.
• N0 ir M0 – regioninio ir atskirto metastazių stoka
• N1 – metastazinis regioninių limfmazgių pažeidimas (pankreatoduodenalinė, pyloric, kepenų, mesenteric).
• Ml – tolimų metastazių buvimas pilvaplėvėje, kepenis, liauka, plaučius, inkstai, kaulai, antinksčių liaukos.

Mažos žarnos vėžio simptomai

Plonosios žarnos vėžio pasireiškimas, pasižymintis polimorfizmu, dėl lokalizacijos kintamumo, histologija ir naviko dydis. Periodiški pasikartojantys pilvo spazmai pradžioje kelia nerimą, išmatų nestabilumas (viduriavimas ir vidurių užkietėjimas), vidurių pūtimas, pykinimas ir vėmimas. Yra intoksikacija, laipsniškas svorio kritimas, kas yra sujungta, kaip su sumažinta galia, taip ir su auglio augimu.

Destruktyvūs procesai plonosios žarnos vėžiu gali sukelti kraujavimą iš žarnyno, žarnyno sienelės perforacija, turinio įsiskverbimas į pilvo ertmę ir peritonitą. Exophytic naviko augimą dažnai lydi obstrukcinė žarnyno obstrukcija su atitinkama klinika. Spaudžiant kaimyninių organų naviką gali išsivystyti pankreatitas, gelta, ascitas, žarnyno išemija.

Kartais pastebima naviko su gretimų žarnyno linijų sintezė, šlapimo pūslė, storosios žarnos, liaukos suformuojant vieną sėdimą konglomeratą. Su opa ir smulkios žarnos vėžio dezintegracija gali pasireikšti žarnyno fistulės.

Smulkios žarnos vėžio diagnostika

Skirtingos lokalizacijos plonosios žarnos vėžio diagnostikos algoritmas turi savo savybes. Taigi, fibrogastroduodenoskopija ir kontrastinė fluoroskopija atlieka pagrindinį vaidmenį dvylikapirštės žarnos navikų atpažinimo srityje. Galutinio ileumo navikų diagnozavimui kolonoskopija ir irrigoskopija gali būti informatyvi.

Svarbų vaidmenį plonosios žarnos vėžio diagnozėje atlieka bario eigos radiografija, leidžiantis nustatyti kliūtis, trukdančias kontrastinio narkotiko vartojimui, stenozės sritys ir žarnyno suprastenotinė plėtra. Endoskopinių tyrimų vertė yra gebėjimas atlikti biopsiją, kad būtų galima atlikti vėlesnį diagnozės patikrinimą. Tam tikras diagnostinis interesas gali būti selektyvus pilvo ertmės angiografija.

Siekiant aptikti metastazes ir nedidelio žarnyno vėžio dygimą pilvo organuose, atliekamas ultragarsas (kepenis, kasa, inkstai, antinksčių liaukos), Pilvo ertmės MSCT, krūtinės radiografija, kaulų scintigrafija. Neaiškiais atvejais patartina atlikti diagnostinę laparoskopiją.

Mažas žarnyno vėžys turi būti skiriamas nuo žarnyno tuberkuliozės, mesenterinių indų užsikimšimas, gerybiniai žarnyno navikai, Krono liga, inkstų distopija, retroperitoniniai navikai, moterims – iš priedų ir gimdos navikų.

Plonosios žarnos vėžio gydymas

Naudojant plonosios žarnos vėžį, veiksmingiausia atlikti plačią žarnyno ir limfmazgių dalies rezekciją, tinklinio audinio iškirpimas. Plonosios žarnos ilgis leidžia radikaliai pašalinti auglį sveikame audinyje. Virškinimo trakto vientisumas atkuriamas įvedant enteroenteroanastomozę (plonosios žarnos) arba enterokolonostomija (storosios žarnos iki dvitaškio).

Dvylikapirštės žarnos vėžiu nurodoma dvylikapirštė, kartais su distaline skrandžio rezekcija arba kasos rezekcija (pankreatoduodenalinė rezekcija). Su pažengusiu plonosios žarnos vėžiu, neleidžia radikalios rezekcijos, tarp nepažeistų žarnyno kilpų yra apeinama anastomozė. Chirurginį plonosios žarnos vėžio gydymą papildo chemoterapija; tas pats metodas gali būti vienintelis būdas neveiksmingiems navikams gydyti.

Plonosios žarnos vėžio prognozė ir prevencija

Ilgalaikę plonosios žarnos vėžio prognozę lemia fazinis procesas ir naviko histologinė struktūra. Lokalizuotuose naviko procesuose be regioninių ir tolimų metastazių radikalios rezekcijos leidžia pasiekti 35—40% per ateinančius 5 metus.

Plonųjų žarnų vėžio profilaktikai reikia laiku pašalinti gerybinius žarnyno navikus, pacientų, sergančių lėtiniais virškinimo trakto uždegiminiais procesais, gastroenterologo stebėjimai, rūkyti, galios normalizavimas.