Prieširdžių plazdėjimas

Prieširdžių plazdėjimas – tachiaritmija su teise dažnai (iki 200—400 per 1 min.) prieširdžių ritmas. Prieširdžių plazdėjimas pasireiškia palpitacijų paroksikomis, trunkančiomis nuo kelių sekundžių iki kelių dienų, arterinė hipotenzija, galvos svaigimas, sąmonės netekimas. Klinikinis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti prieširdžių plazdėjimą, 12-šv. EKG, Holterio stebėjimas, elektrokardiografija, ritmografija, Ultragarsas širdyje, EFI. Gydymas gydomas prieširdžių plazdėjimu, radijo dažnio abliacija ir prieširdžių ECS.

• Prieširdžių plazdėjimo priežastys
• Prieširdžių plazdėjimo patogenezė
• Prieširdžių plazdėjimo klasifikacija
• Prieširdžių plazdėjimo simptomai
• Prieširdžių plazdėjimo diagnostika
• Prieširdžių plazdėjimo gydymas
• Prieširdžių plazdėjimo prognozavimas ir prevencija

Prieširdžių plazdėjimas

Prieširdžių plazdėjimas – supraventrikulinė tachikardija, pernelyg dažnai, bet reguliarus prieširdžių ritmas. Kartu su mirksėjimu (virpėjimas) prieširdžių (dažnai, bet nereguliarus, prieširdžių sutrikimas), pleiskanojimas reiškia prieširdžių virpėjimą. Prieširdžių virpėjimas ir pleiskanojimas yra glaudžiai susiję ir gali pakaitomis, pakeisti viena kitą. Prieširdžių plazdėjimas yra mažiau paplitęs kardiologijoje, nei mirgėjimas (0,09% prieš 2-4% gyventojų) ir paprastai vyksta paroxysms forma. Vyresniems nei 60 metų vyrams dažniau vystosi prieširdžių plazdėjimas.

Prieširdžių plazdėjimo priežastys

Daugeliu atvejų prieširdžių plazdėjimas vyksta organinės širdies ligos fone. Šio tipo aritmijos priežastys gali būti reumatiniai širdies defektai, Išeminė širdies liga (aterosklerozinės kardiosklerozės, ūminis miokardo infarktas), kardiomiopatija, miokardo distrofija, miokarditas, perikarditas, hipertenzija, SSS, WPW–sindromas. Prieširdžių plazdėjimas gali apsunkinti ankstyvo pooperacinio periodo eigą po širdies operacijos įgimta širdies liga, vainikinių arterijų šuntavimas.

Prieširdžių plazdėjimas randamas ir LOPL sergantiems pacientams, emfizema, plaučių tromboembolija. Plaučių širdyje prieširdžių plazdėjimas kartais yra susijęs su širdies nepakankamumu. Prieširdžių plazdėjimo rizikos veiksniai, nesusiję su širdies liga, gali būti diabetas, tirotoksikozė, miego apnėjos sindromas, alkoholio, vaistiniai ir kiti. apsinuodijimas, hipokalemija.

Jei praktiškai sveikame asmenyje be akivaizdžios priežasties atsiranda prieširdžių tachiaritmija, kalbama apie idiopatinę prieširdžių plazdėjimą. Negalima atmesti genetinio polinkio į prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą.

Prieširdžių plazdėjimo patogenezė

Prieširdžių plazdėjimo patogenezės pagrindas yra makroekonominio atsistatymo mechanizmas – daugybinė miokardo reimuliacija. Tipiška prieširdžių plazdėjimo paroksizma atsiranda dėl didelio dešiniojo prieširdžio apskritimo įėjimo, kuris yra ribotas prieš tricipidinį vožtuvo žiedą, ir už jos — Eustachijos keteros ir vena cava. Trigavimo veiksniai, aritmijų atsiradimui, gali pasireikšti trumpi prieširdžių virpėjimo ar prieširdžių ekstrasistolių epizodai. Tuo pačiu metu pastebimas aukštas prieširdžių depolarizacijos dažnis (apie 300 smūgių. min.).

Kadangi AV mazgas negali perduoti šio dažnio impulsų, į skilvelį, kaip taisyklė, atliekama tik pusė prieširdžių impulsų (2 langelis:1), taip skilvelių sutartis sudarė apie 150 smūgių. per minutę. Daug dažniau blokų atsiranda santykiu 3:1, 4:1 arba 5:1. Jei pokytis kinta, skilvelių ritmas tampa netaisyklingas, kartu su staigiu širdies susitraukimų dažnio padidėjimu ar sumažėjimu. Ypač pavojingas atrioventrikulinio laidumo santykis yra koeficientas 1:1, pasireiškia staigus širdies susitraukimų dažnis iki 250—300 smūgių. min., sumažėjęs širdies kiekis ir sąmonės netekimas.

Prieširdžių plazdėjimo klasifikacija

Paskirti tipišką (klasikinis) ir netipinių prieširdžių plazdėjimo galimybių. Klasikiniame prieširdžių plazdėjimo variante sužadinimo banga cirkuliuoja dešinėje atrijoje tipiškame apskritime; tuo pačiu metu išsivysto 240–340 min. dažnis per minutę. Tipiškas prieširdžių plazdėjimas yra priklausomas nuo širdies, t. e. gali būti sustabdytas ir atkuriamas sinuso ritmas, naudojant krirybaciją, radijo dažnio abliacija, transesofaginis stimuliavimas kavalo-tricuspidinio kamščio srityje (piliakalnis) kaip labiausiai pažeidžiamos grandinės makroekonominio įvažiavimo dalis.

Priklausomai nuo sužadinimo bangos cirkuliacijos krypties, yra dviejų tipų klasikinės prieširdžių plazdėjimas: counterclockwise – sužadinimo banga cirkuliuoja aplink tricipidinį vožtuvą prieš laikrodžio rodyklę (90% atvejais) ir pagal laikrodžio rodyklę — sužadinimo banga sklinda makrokomandos grįžtamajame cikle pagal laikrodžio rodyklę (10% atvejais).

Netipiškas (nepriklausomas) prieširdžių plazdėjimą apibūdina sužadinimo bangos cirkuliacija kairiajame arba dešiniajame atriume, bet ne tipiškame apskritime, kas yra lydimas bangų, kurių dažnis yra 340–440 per minutę. Atsižvelgiant į apskritimo sudarymo vietą, išskiriamas makro-pakartotinis įėjimas, dešinė prieširdis (daugialypė ir viršutinė kilpa) ir kairiojo prieširdžio atizos prieširdžių plazdėjimas. CPEX negali sustabdyti netipinės prieširdžių plazdėjimo dėl lėtos laidumo zonos nebuvimo.

Klinikinio kurso požiūriu išskirkite pirmąjį prieširdžių plazdėjimą, paroxysmal, nuolatinė ir nuolatinė forma. Paroksizminė forma trunka mažiau nei 7 dienas ir yra nepriklausoma. Nuolatinis prieširdžių plazdėjimas trunka ilgiau nei 7 dienas, tuo pačiu metu neįmanoma atkurti sinuso ritmo. Nuolatinėje prieširdžių plazdėjimo formoje kalbama, jei vaistas ar elektroterapija nesukėlė norimo poveikio arba nebuvo atlikta.

Prieširdžių plazdėjimo patogenetinę reikšmę lemia širdies susitraukimų dažnis, klinikinių simptomų sunkumas. Tachisistolis sukelia diastolinį, tada kairiojo skilvelio miokardo systolinė kontraktinė disfunkcija ir lėtinis širdies nepakankamumas. Prieširdžių plazdėjimuose sumažėja vainikinių kraujagyslių srautas, gali pasiekti 60%.

Prieširdžių plazdėjimo simptomai

Klinikoje pirmą kartą išsivystę ar paroksizminiai prieširdžių plazdėjimai pasižymi staigaus širdies plakimo išpuoliais, kartu su bendru silpnumu, sumažėjęs fizinis ištvermė, diskomfortas ir spaudimas krūtinėje, krūtinės angina, dusulys, arterinė hipotenzija, galvos svaigimas. Paroksizminio prieširdžių plazdėjimo dažnis svyruoja nuo vieno per metus iki kelių per dieną. Užpuolimai gali įvykti fizinio aktyvumo įtakoje, karštas oras, emocinis stresas, geriamojo gėrimo, alkoholio vartojimas ir žarnyno sutrikimas. Su dideliu impulso dažniu dažnai pasireiškia prieš sinkopą arba sincopinė būsena.

Netgi besimptomė prieširdžių plazdėjimas lydi didelę komplikacijų riziką: skilvelių tachiaritmijos, skilvelių virpėjimas, sisteminė tromboembolija (insultas, inkstų infarktas, TELA, ūminis mezenterinių indų užsikimšimas, galūnių kraujagyslių okliuzija), širdies nepakankamumas, širdies nepakankamumas.

Prieširdžių plazdėjimo diagnostika

Klinikinis prieširdžių plazdėjimo paciento tyrimas rodo greitą, bet ritminis impulsas. Tačiau taikant koeficientą 4:1 impulsas gali būti 75–85. min., ir nuolat keičiant koeficientą, tampa širdies ritmas­nym. Patognominis prieširdžių plazdėjimo požymis yra ritminis ir dažnas gimdos kaklelio venų pulsavimas, atitinka prieširdžių ritmą ir viršija arterinį pulsą 2 ar daugiau kartų.

12 laidų EKG įrašymas aptinka dažnai (iki 200-450 per minutę.) reguliariai, prieširdžių bangos f, pjūklas; trūksta P dantų; teisingas skilvelio ritmas; nepakitę skilvelių kompleksai, prieš tai yra tam tikras prieširdžių bangų skaičius (4:1, 3:1, 2:1 ir t. d.). Mėginys su miego miego masažu padidina AV blokadą, todėl prieširdžių bangos tampa ryškesnės.

Naudojant kasdieninį EKG stebėjimą, pulso dažnis vertinamas skirtingais dienos laikais, užfiksuotas ir paroxysmal flutter. Atliekant širdies ultragarsą (transthoracinė echokardiografija) ištirti širdies ertmių matmenys, miokardo kontraktinė funkcija, širdies vožtuvo būklė. Atliekant transesofaginio echokardiografiją, atsiskleidžia kraujo krešuliai.

Biocheminiai kraujo tyrimai naudojami prieširdžių plazdėjimo priežasčių nustatymui ir gali apimti elektrolitų nustatymą, skydliaukės hormonai, reumatologiniai tyrimai ir t. d. Siekiant išsiaiškinti prieširdžių plazdėjimo ir diferencinės diagnozės diagnozę su kitų tipų tachiaritmijomis, gali reikėti atlikti elektrofiziologinį širdies tyrimą.

Prieširdžių plazdėjimo gydymas

Terapinės priemonės prieširdžių plazdėjimui gydyti yra skirtos sustabdyti paroxysms, normalios sinuso ritmo atkūrimas, užkirsti kelią būsimiems nusivylimo epizodams. Beta blokatoriai naudojami prieširdžių plazdėjimo gydymui (Pavyzdžiui, metoprololis ir kt.), kalcio kanalų blokatorių (verapamilis, diltiazemo), kalio preparatai, širdies glikozidai, antiaritminiai vaistai (amiodaronas, ibutilidas, sotalolio hidrochloridas). Siekiant sumažinti tromboembolinę riziką, nurodomas antikoaguliantinis gydymas (heparinas į veną, po oda; varfarino).

Norint palengvinti tipišką prieširdžių plazdėjimą, pasirinktas metodas yra transesofaginis stimuliavimas. Ūmus kraujagyslių kolapsas, krūtinės angina, smegenų išemija, padidėjęs širdies nepakankamumas rodo mažai elektros energijos kardioversiją (nuo 20-25 j). Gydant antiaritminiais vaistais, elektropulso terapijos veiksmingumas didėja.

Pasikartojantis ir nuolatinis prieširdžių plazdėjimas yra radijo dažnio abliacijos arba fokusavimo makro pakartotinio įsiurbimo indikacijos. Kateterio abliacijos efektyvumas prieširdžių plazdėjimo metu viršija 95%%, komplikacijų rizika yra mažesnė nei 1,5%. Nustatyta, kad pacientams, sergantiems SSS ir paroksizminiu prieširdžių plazdėjimu, RFA yra AV mazgas ir implantas EX.

Prieširdžių plazdėjimo prognozavimas ir prevencija

Prieširdžių plazdėjimas pasižymi atsparumu antiaritminiams vaistams, paroksizmų atsparumas, polinkis pasikartoti. Plazdėjimo pasikartojimas gali virsti prieširdžių virpėjimu. Ilgas prieširdžių plazdėjimo kursas lemia tromboembolinių komplikacijų ir širdies nepakankamumo vystymąsi.

Pacientams, sergantiems prieširdžių plazdėjimu, reikia sekti kardiologo aritmologą, konsultuotis su širdies chirurgu, kad būtų nuspręsta dėl chirurginio aritmogeninio fokusavimo naikinimo galimybių. Prieširdžių plazdėjimo prevencijai reikia gydyti pirmines ligas, sumažinti stresą ir nerimą, kofeino nutraukimas, nikotinas, alkoholio, kai kurie vaistai.