Reeso konfliktas

Reeso konfliktas — Rh neigiamos motinos ir Rh teigiamo vaisiaus imunologinis nesuderinamumas su Rh kraujo faktoriu, būdingas motinos organizmo jautrinimas. Reeso konflikto priežastis yra transplacentinis vaisiaus raudonųjų kraujo kūnelių įsiskverbimas, teigiamo Rh faktoriaus turėjimas Rh neigiamos motinos kraujyje. Reuso konfliktas gali sukelti vaisiaus mirtį, persileidimas, naujagimio negyvagimė ir hemolizinė liga.

• Reeso konflikto priežastys
• Reeso konfliktų plėtros mechanizmas
• Reeso konflikto simptomai
• Reeso diagnozė–konfliktą
• Rezuso konflikto gydymas
• Reeso konfliktų prevencija

Reeso konfliktas

Reeso konfliktas gali pasireikšti moterims, turinčioms neigiamą Reesą nėštumo ar gimdymo metu, jei kūdikis paveldėjo teigiamą rhesuso tėvą. Rh koeficientas (Rh) žmogaus kraujas — specialų lipoproteiną (D-agliutinogenas) resų sistemoje, raudonųjų ląstelių paviršius. Jis yra kraujyje 85% žmonių atstovų, yra Rh teigiamas Rh (+), a 15% ne Rh koeficientas yra susijęs su Rh neigiama grupe Rh (–).

Reeso konflikto priežastys

Isoimunizaciją ir Rh konfliktą sukelia vaiko Rh nesuderinamas kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, ir didžiąja dalimi priklauso nuo pirmojo Rh nėštumo rezultato (–) moterims. Režės konfliktas galimas pirmojo nėštumo metu, jei moteris buvo anksčiau­briedžių kraujo perpylimas, išskyrus reesus–suderinamumą. Reuso konflikto atsiradimas prisideda prie ankstesnio aborto: dirbtinis (abortus) ir spontaniškai (persileidimai).

Vaiko gimimo kraujas gimdymo metu dažnai patenka į motinos kraują, motinos kūno jautrumas Rh antigenui ir kitokio nėštumo metu sukelia Rh konflikto riziką. Izimunizacijos tikimybė padidėja tiekiant cezario pjūvį. Kraujavimas nėštumo ar gimdymo metu dėl atsiskyrimo ar žalos placentai, rankinis atskyrimas nuo placentos gali sukelti Rh konflikto vystymąsi.

Po invazinės prenatalinės diagnozės (chorioninė biopsija, cordocentesis arba amniocentezė) Taip pat įmanoma patirti motinos organizmo jautrumą. Nėščios su Rh (-), kenčia nuo preeklampsijos, diabetas, atidėtas gripas ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos, gali būti pažeistas chorioninių villių ir. \ t, kaip rezultatas, anti-reeso antikūnų sintezės aktyvinimas. Reeso priežastis – Konfliktas gali būti ilgalaikis intrauterinis jautrinimas Rh(-) moterims, įvyko po gimimo iš Rh(+) motinos (2% atvejais).

Reeso konfliktų plėtros mechanizmas

Rh faktorius, paveldėtas kaip dominuojantis, taip u rh (-) mama su homozigotiškumu (DD) Rh (+) tėvo – kūdikis visada rh (+), atsižvelgiant į tai, kad yra resų konflikto rizika. Heterozigotumo atveju (Dd) tėvas, vaiko, turinčio teigiamą ar neigiamą resą, galimybė yra tokia pati.

Vaisiaus kraujo susidarymas prasideda 8-ąją gimdos vystymosi savaitę, per šį laikotarpį motinos kraujotakoje galima nustatyti mažus vaisiaus eritrocitus. Tuo pačiu metu vaisiaus Rh antigenas yra svetimas Rh imuninei sistemai (–) motinos ir sukelia jautrumą (izoliunizacija) motinos organizmas su antirhesusiniais antikūnais ir reeso konflikto rizika.

Rh jautrinimas (–) Moterys per pirmąjį nėštumą patiria pavienius atvejus ir tikimybė, kad ji yra reso konflikto metu, yra gana didelė, nuo gautų antikūnų (Ig M) turi mažą koncentraciją, prastai įsiskverbia į placentą ir nekelia rimto pavojaus vaisiui.

Izoliunizacijos tikimybė pristatymo procese yra didesnė, kuris gali sukelti resų konfliktą vėlesnių nėštumų metu. Taip yra dėl ilgalaikių imuninės atminties ląstelių populiacijos, ir kito nėštumo metu, pakartotinai kontaktuojant su netgi nedideliu Rh antigeno kiekiu (ne daugiau kaip 0,1 ml), išsiskiria daug specifinių antikūnų (Ig G).

Dėl mažo IgG dydžio per hemato-placentinę barjerą gali prasiskverbti į vaisiaus kraujotaką, sukelti intravaskulinę hemolizę Rh (+) vaiko eritrocitai ir kraujo priespauda. Dėl reso konflikto, sunkus, gyvybei pavojingas būsimas vaikas — hemolizinė vaisiaus liga, būdinga anemija, hipoksija ir acidozė. Jį lydi pažeidimas ir organų padidinimas: kepenis, blužnis, smegenys, širdies ir inkstų; toksiška žala vaiko centrinei nervų sistemai — «bilirubino encefalopatija». Jei laiku nebus imtasi priemonių, kad būtų išvengta reeso konflikto, gali atsirasti vaisiaus mirtis, spontaniškas persileidimas, negyvagimystė, arba turintys kūdikį su įvairiomis hemolizinės ligos formomis.

Reeso konflikto simptomai

Reuso konfliktas nėščiosioms nesukelia specifinių klinikinių požymių, ir aptinkamas jos kraujo antikūnų prieš Rh faktorių buvimą. Kartais Reuso konfliktą gali lydėti funkciniai sutrikimai, panašūs į preeklampsiją.

Reuso konfliktas pasireiškia vaisiaus hemolizinės ligos vystymuisi, kuri, pradėjus vartoti anksti, gali sukelti jo gimdos mirtį nuo 20 iki 30 nėštumo savaitės, persileisti, negyvagimystė, ankstyvas gimimas, taip pat gimdytojo, turinčio anemiją, gimimą, ikterinė ar edematinė ligos forma. Dažni vaisiaus resų konflikto pasireiškimai: anemija, atsiradimas nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių kraujyje (retikulocitozė, eritroblastozė), hipoksinė žala svarbiems organams, hepato ir spelenomegalia.

„Rh“ konfliktų pasireiškimo sunkumas gali būti nustatomas pagal antikūnų prieš rhesus skaičių motinos kraujyje ir vaiko brandumo laipsnį. Rezuso konflikto metu labai sunku atsirasti edeminė vaisiaus hemolizinės ligos forma — didėja organų dydis; sunki anemija, hipoalbuminemija; edemos atsiradimas, ascitas; placentos tirštėjimas ir amniono skysčio padidėjimas. Su reeso konfliktu gali atsirasti vaisiaus dropsija, naujagimio edematinis sindromas, beveik 2 kartus padidėjo vaikų masė, kuris gali būti mirtinas.

Nedidelis patologijos laipsnis pastebimas aneminėje hemolizinės ligos formoje; icterinė forma išreiškiama odos icterine spalva, kepenų plėtra, blužnis, širdies ir limfmazgių, hiperbilirubinemija. Bilirubino intoksikacija per Rh konfliktą sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimą ir pasireiškia vaiko mieguistumu, blogas apetitas, dažnas regurgitacija, vemti, sumažino refleksus, spazmai, kuris vėliau gali paskatinti jo psichinę ir psichinę raidą, klausos praradimas.

Reeso diagnozė–konfliktą

Reeso konflikto diagnostika prasideda nuo moters ir jos vyro Rh priklausomybės nustatymo (pageidautina iki pirmojo nėštumo arba kuo anksčiau). Jei būsima motina ir tėvas turi neigiamą reesą – nereikia tolesnio tyrimo.

Dėl Rhes konflikto prognozavimo (-) moterys yra svarbūs ankstesnių kraujo perpylimų be Rh priedų duomenys, ankstesni nėštumai ir jų rezultatai (turintys persileidimą, medaborta, vaisiaus mirtis, kūdikį su hemolizine liga), kuris gali rodyti galimą izoimunizaciją.

„Rh“ konflikto diagnostika apima antirezusinių antikūnų titro ir klasės nustatymą kraujyje, kuri yra vykdoma per pirmą nėštumo laikotarpį moterims, resusas nejautrina — kas 2 mėnesius; jautrinamas — iki 32 nėštumo savaičių kas mėnesį, nuo 32 iki 35 savaičių – kas 2 savaites, nuo 35 savaičių – savaitę. Kadangi nėra jokios tiesioginės priklausomybės nuo vaisiaus žalos laipsnio ant tRezuso antikūnų titro, tada ši analizė nepateikia tikslaus vaisiaus būklės per Rh konfliktą vaizdą.

Stebėti vaisiaus būklę atliekamas ultragarsu (4 kartus per 20 — 36 nėštumo savaičių ir prieš pat gimimą), leidžia stebėti jos augimo ir plėtros dinamiką. Norint prognozuoti Rh konfliktą ultragarsu, įvertinti placentos vertę, vaisiaus pilvo dydis (t t. h. kepenys ir blužnis), atskleisti polihidramniono buvimą, ascitas, bambos veną.

Elektrokardiografija (EKG), vaisiaus fonokardiografija (PCG) ir kardiotokografija (CTG) leidžia ginekologui, atlikti nėštumą, nustatyti vaisiaus hipoksijos laipsnį reeso konflikto metu. Svarbūs duomenys suteikia prenatalinę diagnozę dėl reuso konfliktų metodų amniocentezės (amniono skysčio tyrimas) arba cordocentesis (kraujo tyrimas) dinamiškai valdoma ultragarsu. Amniocentezė atliekama nuo 34 iki 36 nėštumo savaitės: amniono skystyje nustatyti antirhesusinių antikūnų titrą, vaiko lyties, bilirubino optinis tankis, brandos laipsnis.

Tiksliai nustatyti anemijos sunkumą Rh konflikte leidžia cordocentesis, kraujo grupė, prisidedanti prie vaisiaus bambos kraujo ir Rh faktoriaus nustatymo; hemoglobino koncentracija, bilirubino, išrūgų baltymas; hematokritas, retikulocitų skaičius; antikūnų, ant vaisiaus raudonųjų kraujo kūnelių; kraujo dujos.

Rezuso konflikto gydymas

Norėdami sumažinti Rh konfliktą su visais Rh (–) nėščia 10-12 metų, 22-24 ir 32-34 nėštumo savaites atliekami nespecifinio desensibilizacijos terapijos kursai, įskaitant vitaminus, medžiagų apykaitos medžiagų, kalcio ir geležies preparatai, antihistamininiai vaistai, deguonies terapija. Daugiau kaip 36 savaičių nėštumo laikotarpiu, kai yra motinos Rh jautrinimas, ir patenkinama vaisiaus būklė, galimas nepriklausomas pristatymas.

Jei reso konflikto metu yra rimta vaisiaus būklė — atlikite planuojamą cezario pjūvį 37-ajame amžiuje — 38 savaitės. Jei tai neįmanoma, vaisius, kontroliuojamas ultragarsu, atlieka intrauterinę kraujo perpylimą per virkštelės veną, kuri leidžia iš dalies kompensuoti anemijos ir hipoksijos reiškinius ir pailginti nėštumą.

Reeso konflikto atveju, nėštumo plazmaferezė gali būti nustatyta antroje nėštumo pusėje, sumažinti antikūnų titrą su Rh (+) vaisiaus eritrocitai motinos kraujyje. Esant sunkiam vaisiaus hemoliziniam pažeidimui, iškart po gimimo vaikas skiriamas vienos grupės Rh neigiamo kraujo arba I grupės kraujo plazmoje arba raudonųjų kraujo kūnelių masės pakeitimas; pradėti gydyti naujagimio hemolizinę ligą.

Žindymas kūdikiui, sergančiam hemolizinės ligos požymiais, yra draudžiamas 2 savaites po gimimo, taip, kad nepablogėtų kūdikio būklė. Jei su resu – naujagimio konfliktas neturi šios ligos simptomų, po to, po imunoglobulino mama po injekcijos, žindymas atliekamas be apribojimų.

Reeso konfliktų prevencija

Siekiant išvengti labai rimtų pasekmių vaikui, kurio nėštumas yra nesuderinamas su Rh, pirminė ginekologijos užduotis yra užkirsti kelią Rh-imunizacijos ir Rh-konflikto vystymuisi. Didžioji vertė resuso prevencijai – konfliktas Rh (-) moterys turi resuso suderinamumą su kraujo perpylimo donorais, privaloma išsaugoti pirmąjį nėštumą, nėra abortų istorijos.

Nėštumo planavimas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią Reeso konfliktui, su kraujo grupės moterimis, Rh koeficientas, dėl antirhesusinių antikūnų buvimo kraujyje. Rizikos konflikto rizika ir antikūnų prieš Rh buvimas moterų kraujyje nėra nėštumo kontraindikacija ir jos nutraukimo priežastis.

Specifinė reeso konflikto prevencija yra raumenų injekcija prieš rhesuso imunoglobuliną (RhoGAM) kraujo donorystė, kuris yra priskirtas moterims su Rh (-), nėra jautrintas Rh antigenui. Vaistas naikina Rh (+) raudonųjų kraujo kūnelių, kurie galėjo patekti į moters kraują, taip, apsaugo nuo jo imunizacijos ir sumažina reeso konflikto tikimybę. Siekiant, kad RhoGAM profilaktinis veiksmas būtų veiksmingas, būtina griežtai laikytis terminų, per kuriuos turi būti įvesta­rata.

Antirhesuso imunoglobulino Rh įvedimas (-) moterys už reeso konfliktų prevenciją praleidžia ne vėliau kaip per 72 valandas po Rh (+) kraujo ar trombocitų masės; abortas; spontaniškas persileidimas, operacijas, susijusios su negimdiniu nėštumu­nimas. Nėščiųjų imunoglobulinas, skirtas nėščioms moterims, priklauso resų konflikto rizikos kategorijai, 28-ąją nėštumo savaitę (kartais, vėl 34 savaitę) vaisiaus hemolizinės ligos prevencijai. Jei esate nėščia su Rh (-) pastebėtas kraujavimas (su placentos nutraukimu, pilvo trauma), invazinės manipuliacijos su rizika susirgti resuso konfliktu, anti-rhesus imunoglobulinas skiriamas 7 nėštumo mėnesiais.

Pirmajame 48 – 72 val. Po pristatymo, gimimo Rh atveju (+) kūdikis ir motinos kraujyje nėra antikūnų prieš reesus, RhoGAM injekcija kartojama. Taip išvengiama Rh-jautrinimo ir Rh-konflikto kitoje nėštumo metu. Imunoglobulino poveikis trunka kelias savaites ir po kiekvieno kito nėštumo, jei yra gimimo šansas (+) vaikas ir reeso narkotikų vystymasis turi vėl patekti. Rh (-) moterų, jau jautrintas resui–RhoGAM antigenas nėra veiksmingas.