Ūmus gastritas

Ūmus gastritas — pirmą kartą uždegiminis procesas, teka su skrandžio gleivinės pirminiu pažeidimu (kartais — gilesnių skrandžio sienelių sluoksnių). Ūminis gastritas pasireiškia niežėjimu, pykinimas, vemti, meteorizmas, viduriavimas, aštrūs skausmai, deginimo pojūtis ir sunkumas skrandžio duobėje. Ūminio gastrito diagnozė nustatoma anamnezės pagrindu (maisto rūšys, epidemiologiniai, alergiškas), išmatų ir vėmimo cheminio ir bakteriologinio tyrimo rezultatai, skrandžio roentgenoskopija, gastroskopija. Priklausomai nuo ūminio gastrito formos ir sunkumo, gydymas gali apimti skrandžio plovimą, dietos, antibiotikų terapija, geriamojo rehidracijos, infuzijos būdu. Kai flegmoninis gastritas rodo chirurginę taktiką.

• Ūminio gastrito priežastys
• Ūminio gastrito klasifikacija
• Ūminio gastrito simptomai
• Ūminio gastrito diagnostika
• Ūminio gastrito gydymas
• Ūminio gastrito prognozavimas ir prevencija

Ūmus gastritas

Gastritas yra labiausiai paplitusi gastroenterologijos patologija. Pagal statistiką, kiekvienas antrasis planetos suaugusysis kenčia nuo įvairių gastrito formų. Ūminio gastrito atveju uždegiminiai pokyčiai dažniausiai veikia paviršiaus epitelį ir skrandžio liaukos aparatus. Dažniau uždegiminis procesas apima visą gleivinės gylį ir net skrandžio sienelės raumenų sluoksnį. Ūminio gastrito išdavystė yra gleivinės erozijos rizika, kraujavimas iš virškinimo trakto, cicatricial pokyčiai skrandyje, pūlingos-septinės komplikacijos, lėtinis gastritas.

Ūminio gastrito priežastys

Pagal etiologinį ūminio endogeninio ir eksogeninio gastrito atsiradimo mechanizmą išsiskiria.

Ūminio endogeninio gastrito atsiradimas yra susijęs su infekcija, organizme. Helicobacter pylori yra labiausiai paplitęs etiologinis agentas, kuri aptinkama 80% pacientams, sergantiems ūminiu gastritu. Helicobacter pylori išskiria įvairius toksinus ir fermentus (ureazės ir kt.), kurios metu skrandžio gleivinėje atsiranda uždegiminių reakcijų. Helicobacter pylori infekcija taip pat prisideda prie skrandžio opos vystymosi.

Retai endogeninio ūminio gastrito patogenai yra streptokokai, protei, stafilokokas, E. coli, citomegalovirusas, grybelinių infekcijų patogenai (candida, histoplazmozė ir kt.) ir kiti. Gripo metu pasireiškia morfologinės ir funkcinės prielaidos ūminio gastrito vystymuisi, karščiavimas, tymų, difterija, virusinis hepatitas, pneumonija. Retais atvejais išsivystęs tuberkuliozė išsivysto antriniu ūminiu gastritu, antrinis sifilis.

Etiologiniai ūminio eksogeninio gastrito veiksniai, visų pirma, maisto agentai – šilumos, mechaniniai, cheminės medžiagos. Per karšta skrandžio gleivinės sudirginimas, aštrus ar grubus maistas gali sukelti ūminį gastritą. Nepageidaujamas poveikis skrandžio gleivinei turi rūkymą, alkoholio, gerti kavą.

Tarp egzogeninių ūminio gastrito priežasčių taip pat dažnai apsinuodijimas maistu, dėl valgymo, užkrėstas salmonelėmis, shigella, Yersinia, Klebsiella. Be to, dirginimas ir skrandžio gleivinės pažeidimas gali būti dėl ilgalaikio tam tikrų farmakologinių vaistų vartojimo – salicilatai, gliukokortikoidų, bromidai, geležies preparatai, sulfonamidai, antibiotikai. Dėl skrandžio vėžio spindulinės terapijos gali išsivystyti ūminis gastritas (radiacijos gastritas), tyčinis arba atsitiktinis cheminis įsiskverbimas į skrandį (acto rūgštis, azoto, druska, sieros, rūgštys; gyvsidabrius, skystas amoniakas, kaustinė soda, etileno glikolis, metilo alkoholio; jodo junginiai, arseno, acetonas, fosforo ir kt.). Esant didelėms koncentracijoms arba dideliam naudojamų nuodingų medžiagų kiekiui, gali pasireikšti skrandžio sienelės ir stemplės nudegimas arba perforacija.

Ūminis alerginis gastritas išsivysto su individualiu netoleravimu tam tikriems maisto produktams ir paprastai lydi kitus alerginius pasireiškimus — dilgėlinė, angioedema, bronchinės astmos priepuolis ir pan.

Ūminio gastrito klasifikacija

Ūminio gastrito metu skrandžio gleivinėje gali išsivystyti įvairūs pokyčiai, priklausomai nuo ligos, kuri atsiranda katarroje (paprasta), fibrininis, nekrotinis (ėsdinanti) arba flegmoninis (pūlingas) forma.

Ūminio katarrinio gastrito metu gastroskopija atskleidė sutirštėjimą, gausybė, skrandžio gleivinės patinimas, didelis gleivių kiekis, kartais – nulaužti paviršinius kraujavimus. Daugelio susiliejančių erozijų atveju nurodomas ūminis erozinis gastritas. Mikroskopiniam vaizdui būdinga dinstrofija ir paviršiaus epitelio nuvalymas, serozinis eksudavimas, difuzinės infiltracijos buvimas, skrandžio gleivinių ir liaukų gilių sluoksnių nepakankamumas.

Patologiniai ūminio fibrininio gastrito pokyčiai yra nekroziniai gleivinės pokyčiai, fibrinopurulentinio eksudato ir pluoštinės plėvelės susidarymas ant skrandžio paviršiaus. Priklausomai nuo uždegimo gylio išskirkite lobarą (paviršutiniškas) gastritas ir difterija (giliai) gastritas.

Ūmus nekrotizuojantis gastritas atsiranda dėl agresyvių medžiagų patekimo į skrandį (cheminiai veiksniai). Su rūgščiu apsinuodijimu susidaro koaguliacijos nekrozė; apsinuodijimo druska atveju — kolliškumo nekrozė. Jis gali pakenkti ne tik skrandžio sluoksniui, bet visas skrandžio sienelės storis su erozijos ir perforacinių opų susidarymu.

Ūminio flegmoninio gastrito metu visi skrandžio sienelės sluoksniai yra susiję su uždegimu – gležnas, submucous, raumenų, serous. Pūlingas gastritas dažnai pasireiškia su opomis, dezintegruoti navikai, skrandžio traumos. Makroskopiniai pokyčiai pasižymi skrandžio sienos sutirštėjimu dėl gleivinės ir poodinio sluoksnio, masyvios fibrininės perdangos. Ūminio skrandžio gastrito fone gali išsivystyti perigastitas ir peritonitas.

Priklausomai nuo vietovės, dalyvauja uždegiminiame procese, atskirti židinį (vietos) ir išsklaidyti (įprasta) ūminis gastritas. Ūminio ūminio gastrito formos pagal atitinkamą skrandžio dalį, savo ruožtu, padalintas į pagrindinius, antral, pyloroantralo, pyloroduodenalis.

Ūminio gastrito simptomai

Ūminio gastrito pasireiškimai paprastai atsiranda po 6-12 valandų po etiologinio faktoriaus. Labiausiai ryškūs dispepsijos sutrikimai: apetito praradimas, epigastrinis diskomfortas ir sunkumas, vidutinio sunkumo skausmas, blogas skonis burnoje, sprogsta, pykinimas, vėmimas, valgomas su gleivėmis ir tulžimi. Per maistą užsikrėtusios infekcijos dažnai turi palaidų išmatų, vidurių pūtimas, karščiavimas. Pakartotinis vėmimas ir ūminio gastroenterito viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kas pasireiškia silpnumu, galvos svaigimas, galvos skausmas.

Ūmus alerginis gastritas, išskyrus dispepsijos požymius, prisijungia dermatito simptomai – bėrimas, eritema, niežulys, Quincke edema ir tt. Ūmus erozinis gastritas gali būti stebimas vėmimas, rodo skrandžio kraujavimą. Ūminis flegmoninis gastritas pasižymi dideliu karščiavimu, šaltkrėtis, vėmimas, sunkus viršutinės pilvo mėšlungis.

Sunkios būklės atsiranda ūminio korozijos gastrito metu, dėl koncentruotų cheminių medžiagų naudojimo. Pacientai kartojo, neišmatuojamas vėmimas; vėmimas yra gleivių, kraujo, virškinimo trakto gleivinės fragmentai. Cheminio nudegimo pėdsakai nustatomi pagal paciento lūpas ir burną; kai į gerklę patenka nuodai, atsiranda gerklų ir asfiksija. Bendrą būklę apsunkina šoko reiškiniai: hipotenzija, tachikardija, blyški oda, seklus kvėpavimas.

Klinikiniai ūminio gastrito požymiai turėtų būti atskirti nuo pepsinės opos ligos, pankreatitas, cholecistitas, miokardo infarktas, mesenterinių indų užsikimšimas, ūminis apendicitas ir kt.

Ūminio gastrito diagnostika

Išaiškinant ligos aplinkybes atkreipkite dėmesį į maistą, narkotikų istorija, patologija. Objektyvus ūminio gastrito statusas pasižymi odos gausumu ir sausumu, ūminis jautrumas palpacijai. Nagrinėjant burnos ertmę, liežuvis padengtas pilkai žydi, ryškus kvapas.

Sunkiais atvejais ūminis gastritas pasižymi oligurija; tiriant bendrą šlapimo albuminurijos analizę, uratas. Periferiniai kraujo pokyčiai apima vidutinio sunkumo neutrofilinę leukocitozę, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekis; su kraujavimu – anemija. Siekiant nustatyti latentinio kraujavimo požymius, tiriamas išmatų kraujas.

Išsamus biocheminis kraujo tyrimas, skirtas ūminiam gastritui, leidžia nustatyti kepenų sutrikimus, tulžies sistema, kasa, inkstai. Siekiant įvertinti virškinimo trakto funkcinę būklę, atliekamas koprogramos tyrimas, identifikuoti patogenus – bakteriologinė išmatų kultūra. Siekiant nustatyti Helicobacter pylori infekciją, atliekamas Helicobacter kvėpavimo testas, H apibrėžimas. Pylori kraujyje ir išmatose ELISA, PCR diagnostika.

Kai kuriais atvejais ūminis gastritas rodo gastroskopiją, per kurį nustatoma hiperemija, gleivinės patinimas, erozija, gleivinės kraujavimas, kartais – kraujavimo požymių. Neaiškios ūminio gastrito etiologijos atveju, atliekant audinių morfologinį tyrimą atliekama endoskopinė gleivinės biopsija.

Skrandžio radiografija ūminio gastrito metu atskleidžia briaunų sulankstymą ir gleivinę, erozija, padidėja skrandžio laukai. Flemmoninio gastrito atveju parodoma pilvo organų rentgenografija ir MSCT.

Ūminio gastrito gydymas

Pagrindiniai ūminio gastrito gydymo principai yra ligos priežasčių šalinimas ir komplikacijų prevencija. Ūmaus gastrito atveju pirmieji 12-24 val, tada švelnus mityba yra nustatyta. Kai maistas ar cheminis apsinuodijimas yra atliekamas skrandžio plovimas. Reikia atsisakyti priimti dirginančius skrandžio vaistus, rūkymas ir alkoholis.

Ūminio gastrito atveju skiriami H 2 — histamino receptorių blokatoriai, turėti antisekretorinį veiksmą (ranitidinas, cimetidinas, famotidinas), protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolas ir jo analogai), antacidiniai preparatai (aliuminio fosfatas, aliuminio hidroksidas, magnio karbonatas, magnio oksidas), gastroprotektoriai (bismuto preparatai). Ūminio specifinio etiologinio gastrito atveju atliekamas tinkamas gydymas (anti-helicobacter, priešgrybelinis, nuo tuberkuliozės).

Atropinas naudojamas skausmo malšinimui ūminio gastrito metu, platifilinas, papaverinas; vėmimas rodo prokinetikos paskyrimą – metoklopramidas, Domperidonas. Sunkios dehidratacijos atveju atliekama infuzinė terapija su fiziologiniu tirpalu.

Ūminio flegmoninio gastrito gydymas atliekamas chirurginiu būdu: Šiuo atveju nurodoma gastrotomija, drėkinamasis dėmesys; kai kuriais atvejais – skrandžio rezekcija ar gastrektomija.

Ūminio gastrito prognozavimas ir prevencija

Ūminis katarrinis gastritas su laiku ir teisingai gydant, paprastai baigiamas po 3-4 dienų. Prognoziškai nepalanki ūminio ėsdinimo gastrito eiga: pacientas gali mirti nuo šoko, skrandžio ir peritonito perforacija. Virškinimo trakto cheminių nudegimų rezultatas gali būti stemplės griežtumas, skrandžio deformacija, gali prireikti stemplės plastiko, gastrostomos nustatymas ir kt. intervencijos.

Taip pat pastebima rimta prognozė dėl ūminio flegmoninio gastrito, kurioje neįtrauktas skrandžio perforacijos vystymasis, pūlingas peritonitas, empyema pleura, mediastinitas, kepenų abscesas, pūslinis pūlinys, sepsis.

Ūminio gastrito profilaktikai reikia pašalinti mitybos priežastis, atsisakymas vartoti alkoholį ir tabaką, atsargiai narkotikai, tinkamas endogeninių infekcijų gydymas.