Vaikai po trauminio streso sutrikimo

Vaikai po trauminio streso sutrikimo – psichikos sutrikimai, po išorinės psichologinės traumos. Išreikštas pasikartojantis košmarų ir minčių situacijos patyrimas, noras atsikratyti prisiminimų, faktinė nervų įtampa, dirglumas, nerimas. Diagnostikai naudojami psichometriniai tyrimai, projektinius metodus, stebėjimas, pokalbį. Specialios procedūros apima šeimos psichoterapiją, pažinimo elgesio terapija, neuro-lingvistinis programavimas, autotraukimas. Sudėtingoms formoms papildomai naudojama vaistų terapija.

• PTSD priežastys vaikams
• Patogenezė
• Klasifikacija
• PTSD simptomai vaikams
• Komplikacijos
• Diagnostika
• PTSS gydymas vaikams
• Prognozė ir prevencija

Vaikai po trauminio streso sutrikimo

Terminas «po trauminio streso sutrikimo» (PTSD) nuo 1980 m. Jo sinonimas – posttraumatinis sindromas. Iš pradžių ši nosologija apėmė emocinius sutrikimus, dėl ypatingų natūralių sociopolitinių įvykių: karines operacijas, teroro aktus, stichinių nelaimių. Vėliau šios sąvokos ribos buvo išplėstos, panašūs neurotiniai sutrikimai po vidaus, socialinis smurtas. PTSD paplitimas bendroje populiacijoje yra 7,8%. Vaikams, trauminių įvykių išgyvenusieji, sindromo dažnis svyruoja nuo 5 iki 98%. Didžiausi rodikliai stebimi po karų, persekiojimas, represijos; mažiausias – po sunkios ligos.

PTSD priežastys vaikams

Vaikai yra grupė, būdingas aukštas amžius polinkio sindromui. PTSD atsiradimo rizika padidėja dėl jautrumo, jautrumą, įspūdingumas, nepakankamas nervų sistemos adaptacijos mechanizmų susidarymas. Sutrikimo priežastys:

• Psichologinė trauma. Trauminis įvykis tampa sindromo pagrindu. Ekstremali situacija gali būti rimta liga, negalios, ilgas atskyrimas nuo motinos, įlaipinimo kambarys, mylimojo liga ar mirtis, fizinis, seksualinės ir psichologinės prievartos, žmogaus sukeltų ir gamtinių nelaimių, karo, persekiojimas.
• Nepalankios socialinės sąlygos. Po trauminio sindromo atsiradimo priežastis yra nepalanki situacija po psichotraumos. Vaikai, vienišas, neapima socialinės sąveikos, neturi artimų žmonių, gyvenimas sunkiomis gyvenimo sąlygomis yra labiau linkę į nusivylimą.
• Individualios savybės. Po trauminio sindromo atsiradimo tikimybė yra didesnė, jei yra paveldėtas paveldimumas – pirmosios eilės giminaičių, turinčių psichikos sutrikimų, buvimas, savižudybė, alkoholizmas, narkomanija. PTSD dažniau diagnozuojamas somatiškai sutrikusioms vaikams, turintys neurologinius, endokrininė, psichikos liga.

Patogenezė

Vaikai po trauminio streso sutrikimo – vėluojama reakcija į sužalojimą. Jis vystosi dėl organizmo prisitaikančių atsargų išeikvojimo, emocinių-valios mechanizmų nesėkmė. Esant ekstremalioms situacijoms, kūno sistemos veikia sustiprintu režimu – įjungta pasipriešinimo fazė. Pavojus, įvykių nenuspėjamumas neleidžia parodyti silpnumo, emocionalumas. Nuosavas požiūris, baimė, pažeminimas, skausmas yra priverstas iš sąmonės, taip nepadeda išgyventi. Todėl po tam tikro laiko apsauginiai mechanizmai yra išnaudoti, patirties atnaujinimas, paversti obsesiniais prisiminimais, košmarai, įtampa, nerimas, depresija.

Klasifikacija

Po trauminio streso sutrikimo būdingas bruožas – sustojimo. Po psichologinės traumos atsiranda sindromas, turi keletą etapų. Klasifikacija apima šiuos PTSD tipus:

• Ūmus sutrikimas. Simptomai yra ryškūs. Trukmė – iki 3 mėnesių.
• Lėtinis sutrikimas. Simptomai mažiau pastebimi, centrinės nervų sistemos išeikvojimo požymiai, pastebėtas nerūpestingumas, savanaudiškumas, abejingumas žmonėms, įvykius.
• Emocinės-valios deformacijos. Yra ilgalaikis lėtinis PSTR kursas. Sukurti nerimo priepuolius, baimės, paniką. Pagerinkite neigiamus charakterio bruožus.
• Pavėluotas sindromas. Simptomai pasireiškia praėjus šešiems mėnesiams ar ilgiau po poveikio trauminei situacijai.

PTSD simptomai vaikams

Elgesys vaikams, kenčia nuo trauminio sindromo, siekiama išvengti situacijų, traumų prisiminimų aktualizavimas. Atsitiktinė sąveika su trigeriu (trauminės situacijos fragmentas) kartu su emociniu išpuoliu, pasireiškia nerimas, šaukia, paniką, verkti, netinkami impulsiniai veiksmai. Pavaros pavyzdys yra stabdžių stabdymas, šūvio garsas, tam tikrų narkotikų kvapas. Prisiminimai dažniau būna naktį, retos dienos, lengviau vežti. Dažnai pastebimas miego sutrikimas, dienos mieguistumas. Dažnai yra vaiko noras vėl atgaivinti trauminę situaciją: sklypas pateikiamas brėžiniuose, žaidimai, istorijos.

Vaikai, fiziškai piktnaudžiaujama, tapti agresyviu – išprovokuoti konfliktus, pirmoji pradeda kovoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys PTSD fone, rodo, kad vystymasis mažėja: supaprastinta kalba, žaidimą, išnyko anksčiau išmokti savęs priežiūros įgūdžiai, higiena. Emociniai sutrikimai, savanoriškos funkcijos pasireiškia uždarymu, kaprizingumas, dirglumas. Yra socializacijos problemų, socialinis prisitaikymas. Sunkias formas lydi iliuzijos, haliucinacijos, atspindinčios traumos situacijos.

Nuolatinis emocinis stresas, nemiga veda prie cerebrasteninio sindromo atsiradimo – nervų veiklos išsekimo simptomų rinkinys. Vaikas greitai pavargsta, negali susidoroti su darbo krūviu, bando išvengti fizinio aktyvumo, blogai koncentruota. Palaipsniui funkciniai širdies ir kraujagyslių sutrikimai, endokrininė, virškinimo sistema. Dažni simptomai yra nakties enurezė, letargija, silpnumas, mieguistumas, epigastrinis, galva, širdies skausmas.

Komplikacijos

Vaikų neurofiziologinės sistemos sparčiai vystosi. Psichologinės traumos atsispindi fizinės ir psichinės raidos procese. Nesant laiku diagnozavimo ir tinkamo gydymo, po trauminio streso sutrikimas vaikams tampa lėtinis, sudėtinga antrinės depresijos vystymuisi, obsesinis-kompulsinis išvaizda, panikos sutrikimas, fobijas. Agorafobija vyrauja tarp registruotų baimių, klaustrofobija, tamsos baimė. Vyresnio amžiaus žmonėms kyla patocharakterinių pavojų, psichopatinės asmenybės ugdymas, stebima izoliacija, nerimas, kartumas, agresyvumas. Elgesio sutrikimai yra susiję su padidėjusia piktnaudžiavimo alkoholiu rizika, narkomanija, socialinis netinkamas reguliavimas, savižudybė.

Diagnostika

Sunkumai diagnozuojant postrauminį streso sutrikimą yra susiję su ribotais vaikų verbaliniais gebėjimais, tėvų tendencija nuvertinti vaiko simptomus. Klinikinių tyrimų įgūdžiai naudojami sindromui nustatyti, specialios psichodiagnostikos priemonės:

• Klinikinis pokalbis. Vykdo vaikų psichiatras. Specialistas sužino trauminio įvykio pobūdį, laikotarpis iki simptomų atsiradimo, klinikinio vaizdo sunkumas. Pagrindinis dėmesys skiriamas trims pagrindiniams klausimams: psichotrauma, emocinis padidėjimas dėl trigerio poveikio, dažnai trauminio įvykio prisiminimai, žaidžiami žaidimai, svajones, brėžiniai, istorijas.
• Psichodiagnozė. Klinikinis psichologas siūlo tėvams užpildyti klausimynus, dėl vaiko būklės: pediatrinių simptomų sąrašas (PSC-17), klausimyno nerimas Lavrenteva, Titarenko. Iki 8–10 metų amžiaus vaikų emocinę sferą tiria projektiniai metodai: piešimo bandymai «Nėra egzistuojančio gyvūno», «Žmogus lietus», situacijų interpretavimo metodai (Rosenzweig testas, lokalus apperceptinis testas (Tat), vaikų appercepcijos testas (CAT), rankų bandymas).

Jei yra ryškių somatinių simptomų, vaikas nukreipiamas į siaurus specialistus, kad būtų išvengta galimų ligų. Diferencinė diagnostika atliekama su pirminėmis depresinėmis būsenomis, elgesio sutrikimai, ūminės streso reakcijos. Pagrindinis dalykas yra atidėtas, PTSD simptomai, trigerių buvimas, reakcijos į juos.

PTSS gydymas vaikams

Post-trauminis sindromas pasireiškia pažeidžiant ekstremalių situacijų gyvenimo patirtį – praeities akimirkos egzistuoja realiame gyvenime, pakeisti ją. Todėl gydymas apima darbą su vaiko psichologu, psichoterapeutas – specialistai, padėti realizuoti, išgyventi, atleiskite trauminius įvykius. Vaikų PTSS gydymas kartu apima:

• Kognityviniai elgesio metodai. Susitikimai su specialistu, kurio tikslas — informuoti, iš naujo patiria psichotraumą. Po to naudojami pagrindiniai desensibilizacijos metodai. Pasirenkami keli to paties tipo stimulai, intensyvumas. Gautas provokuojantis emocinis atsakas (baimės, verkimas) laipsniškai didėjant, plėtoti susidūrimo įgūdžius. Laikui bėgant, sunaikinamas trigerio ir emocijų ryšys.
• Destruktyvių jausmų psichologinis koregavimas. Projektiniai metodai, žaidimų situacijos pašalina kaltę, agresijos atakos, savęs agresija.
• Šeimos psichoterapija. Dirbkite su tėvais, artimi giminaičiai, siunčiami atleisti nerimą, emocinis stresas. Sukuriamos situacijos, dėl to vaikas gali pasireikšti, būkite aktyvūs, nebijokite.
• Narkotikų gydymas. Jis skirtas sunkiam PTSD fobijų sustabdymui, panikos priepuoliai, iliuzijos. Naudojami nusiminimai, selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Narkotikai mažina stresą, manija, pagerinti nuotaiką, pašalinti nerimą, stabilizuoti centrinės nervų sistemos darbą, sumažinti agresyvumą. Sunkus nerimas koreguojamas raminamaisiais preparatais, asteninės apraiškos – nootropika, psichozės simptomai – neuroleptikas.

Prognozė ir prevencija

Ankstyvosiose PSTR stadijose prognozė yra palanki, sutrikimas gali būti pašalintas naudojant kompleksinę psichoterapinę pagalbą, papildyti vaistais. Lėtinį sindromą sunkiau gydyti – komplikacijos, asmenybė yra psichopatizuota. Patologiniai pokyčiai yra stabilesni, reikalauti ilgalaikės medicininės priežiūros. Sumažinti trauminio sindromo tikimybę gali būti tinkamas gyvenimo organizavimas. Būtina užtikrinti maksimalų vaiko dalyvavimą socialiniuose santykiuose: mokyklos lankymas, draugiškus susitikimus, sporto sekcijos, aktyvi šeimos atostogos. Svarbi yra aistra šiai dienai – posėdžiuose, tyrimas, kūrybiškumas, pasiekimus. Jei vaikas nori aptarti, kas įvyko sunkiu įvykiu, negali atsisakyti, bet verta apie jį kalbėti, kaip apie praeities patirtį.