ŽIV infekcija vaikams
ŽIV infekcija vaikams – tai yra patologinė būklė, sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir būdingas laipsniškas vaiko imuniteto sumažėjimas. Nėra specifinių klinikinių simptomų, pagrindinės apraiškos – karščiavimas, nežinomos etiologijos viduriavimas, limfadenopatija, dažnos infekcinės ir bakterinės ligos, AIDS susijusios ir oportunistinės patologijos. Pagrindiniai ŽIV infekcijos diagnozavimo vaikams metodai – ELISA, imunoblotas, PCR. Specialus gydymas apima antiretrovirusinius vaistinius preparatus (atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai ir proteazės).
- ŽIV infekcijos priežastys vaikams
- ŽIV infekcijos simptomai vaikams
- ŽIV infekcijos diagnozavimas vaikams
- ŽIV infekcijos gydymas vaikams
- ŽIV infekcijos vaikams prognozavimas ir prevencija
ŽIV infekcija vaikams
ŽIV infekcija vaikams – ši liga, kuris išsivysto dėl ilgalaikio žmogaus imunodeficito viruso išlikimo nervų sistemos limfocituose ir ląstelėse ir pasižymi lėtai progresuojančia imuninės sistemos disfunkcija. Šis virusas pirmą kartą buvo aprašytas 1983 m. Prancūzijos virusologo profesoriaus Luc Montagnier. ŽIV – tai RNR turintis retrovirusas, turinti sudėtingą struktūrą ir didelę kintamumą, kuris užtikrina jos ryškų gebėjimą pakartoti ir išlikti žmogaus kūne. ŽIV infekcijos paplitimas vaikams per pastaruosius 15 metų sumažėjo daugiau nei 50%. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 250 tūkstančių atvejų, apie 6 iš jų Rusijoje,5-7,5 tūkst. Tinkama viruso pernešimo prevencija sumažino infekcijos paplitimą nuo 30 metų% iki 1-3% ŽIV teigiamų motinų nėštumas.
ŽIV infekcijos priežastys vaikams
ŽIV infekcija vaikams turi keletą perdavimo mechanizmų. Kūdikį virusas gali gauti hematogeniškai nuo motinos nėštumo metu. Infekcija taip pat gali atsirasti naudojant neapdorotus medicinos prietaisus, kraujo perpylimas, organų transplantacija, vyresni vaikai – neapsaugotų lytinių santykių metu. Visi šie būdai realizuojami dėl viruso turinio biologiniuose skysčiuose (kraujas, cerebrospinalinis skystis, sperma, makšties išskyros), infekuotojo žmogaus audiniai ir organai.
Pagrindinė priežastis (apie 80%) ŽIV infekcija vaikams – vertikalus viruso perdavimas nuo motinos iki vaiko. Yra 3 laikotarpiai, kai infekcija yra potencialiai įmanoma – perinatalinis (per placentos cirkuliaciją), intranatalas (kai vaiko odos kontaktas su krauju ir motinos makšties paslaptimi) ir po gimdymo (per motinos pieną). Tokiais būdais infekcijos rizika yra 20%, 60% ir 20% atitinkamai. Į veiksnius, padidins perdavimo pavojų, apima motinos prevencinio gydymo trūkstant vaiko laikymąsi, daugiavaisis nėštumas, priešlaikinis gimdymas ir gimdymas per natūralų reprodukcinį taką, gimdos kraujavimas ir kraujo aspiracija vaikui, narkotikų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, maitinimas krūtimi, ekstragenitinė patologija ir koinfekcija.
ŽIV infekcijos patogenezė vaikams yra susijusi su viruso susiejimu su CD4+ T limfocitai, kuriame jis keičia ląstelių DNR. Dėl to prasideda naujų virusinių dalelių sintezė, ir tada – virionai. Po pilno viruso atgimimo miršta T limfocitai, tačiau užkrėstos ląstelės lieka sisteminėje kraujyje, tarnauja kaip rezervuaras. Dėl funkciškai pilnų imunokompetiškų ląstelių trūkumo atsiranda imunodeficitas. ŽIV infekcijos būdingas požymis vaikams yra kartu sergančiųjų B limfocitų trūkumas ir viruso tropizmas į CNS audinius. Perėjimas per kraujo ir smegenų barjerą, virusas sukelia gliuminių ląstelių nenormalumą, uždelstas smegenų vystymasis, nervų audinio ir tam tikrų nervų distrofija ir atrofija (dažniausiai – vizualus). Pediatrijoje CNS yra vienas pirmųjų ŽIV infekcijos požymių.
ŽIV infekcijos simptomai vaikams
Klinikinis ŽIV infekcijos vaizdas vaikams gali labai skirtis priklausomai nuo viruso perdavimo laikotarpio ir būdo. Ūminis retrovirusinis sindromas yra užsikrėtus per parenterinį ar lytinį aktą, po kurio liga prasideda 4 etapais: du latentiniai etapai ir du išsivysčiusių klinikinių simptomų laikotarpiai. Esant vertikaliam infekcijos keliui, neatsirado ūminio retrovirusinio sindromo ir asimptominės stadijos. Ūminis retrovirusinis sindromas pasireiškia 30-35 m% vaikai po inkubacinio laikotarpio pabaigos (nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių nuo infekcijos momento). Šiuo metu kliniškai ŽIV infekcija vaikams gali pasireikšti faringitu, limfadenopatija, hepatosplenomegalija, subfebrilo būklė, dilgėlinė ar papulinis bėrimas, retai – meningealiniai simptomai. Jo trukmė svyruoja nuo 2 dienų iki 2 mėnesių, vidurkis yra 21 diena.
Kitas etapas – asimptominis vežimas ir ilgalaikė limfadenopatija. Galimas ŽIV infekcijos pasireiškimas vaikams šiame etape – padidėja dvi limfmazgių grupės. Jo trukmė – nuo 2 iki 10 metų. Antrasis etapas yra svorio kritimas (apie 10%), odos ir gleivinės nugalimas (dermatitas, odos pleiskanų mikozės, pasikartojančios burnos gleivinės ir lūpų ligos), pasikartojantis herpes zosteras. Bendra būklė, kaip taisyklė, nepažeista. Trečias etapas apima ryškius imunodeficito pasireiškimus: bendrasis negalavimas, nežinomos etiologijos viduriavimas, anoreksija, karščiavimas, galvos skausmas, naktinis prakaitavimas, splenomegalija. ŽIV infekcija šiame etape vaikams yra susijusi su neurologiniais sutrikimais, pastebėta periferinė neuropatija, atminties sutrikimas. Taip pat būdinga pasikartojanti burnos kandidozė, paprastas ir herpes zoster, CMV-kiaulytė. Ketvirtajame etape (pagalbos etapas) iškyla sunkių oportunistinių ligų ir navikų klinikiniai požymiai.
Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų dažniausiai būdinga sunki bakterinė infekcija. Beveik 50% ŽIV infekcijos atvejai vaikams sukelia gleivinį ausį, meningitas, odos pažeidimai, bakterinė pneumonija su tendencija abscesui ir pleuros ertmės išvaizda, bakterinis sepsis, pažeidimai sąnarių ir kaulų. Paprastai, patogenai yra S. pneumoniae, S. aureus, H. influenzae, E. coli ir keletas salmonelių rūšių.
ŽIV infekcijos diagnozavimas vaikams
ŽIV infekcijos diagnozavimas vaikams remiasi anamnezės ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Objektinis tyrimas ir instrumentiniai tyrimo metodai yra informatyvūs tik bakterinių infekcijų ar su AIDS susijusių ligų vystymosi atveju. Įtariama ŽIV infekcija vaikams įvyksta tada, kai pediatras nustato bent keturis iš šių simptomų: apsunkinta epidemiologinė istorija, limfmazgio apibendrintas hiperplazija, svorio kritimas (daugiau kaip 10% iš originalo), nepagrįstas viduriavimas (daugiau nei 1 mėn), nuolatinė ar pertraukiama hipertermija (daugiau nei 1 mėn), dažnas bakterijas, virusinis, grybelinės ar parazitinės ligos, Su AIDS susijusi oportunistine patologija ir t. d.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad diagnozuojama ŽIV infekcija vaikams. Tarp nespecifinių bendrųjų ir biocheminių kraujo tyrimų pokyčių gali būti anemija, leukopenija, trombocitozė ar trombocitopenija, didinti ALT ir/ar asT. Šių vaikų imunologinių tyrimų metu galima nustatyti imunoglobulinų kiekio padidėjimą, CD4 lašas ir CD4 santykis/CD8, mažėja citokinų gamyba, padidėjęs cirkuliuojantis imuninė kompleksas, naujagimiams gali pasireikšti hipoglikemija. Speciali ŽIV infekcijos diagnozė vaikams apima ELISA tyrimą, nustatant antikūnus prieš virusą. Turint teigiamą rezultatą, imunoblotingas atliekamas su imunoglobulinų identifikavimu tam tikriems viruso baltymams (gp 41, gp 120, gp 160). Neseniai bandymai buvo plačiai naudojami nustatyti viruso apkrovą (viruso RNR kopijų skaičius).
ŽIV infekcijos gydymas vaikams
ŽIV infekcijos gydymas vaikams yra susijęs su specialiu antiretrovirusiniu gydymu, oportunistinių ligų prevencija ar gydymas bei patologijos simptomų pašalinimas. Šiuolaikinėje medicinos praktikoje naudojami antivirusiniai vaistai, atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (nukleozidai ir ne nukleozidų analogai) ir proteazė. Veiksmingiausia yra schema, susidedanti iš trijų vaistų – du nukleozidų analogai ir vienas proteazės inhibitorius. Konkrečių vaistų pasirinkimas, jų naudojimo schema kiekvienam vaikui parenkama atskirai. Atsižvelgiant į turimas oportunistines ligas, naudojamos specifinės etiotropinės ligos (antibiotikai, tuberkuliozė, antivirusinis, priešgrybeliniai vaistai ir tt.) ir simptominis (karščiavimą, antihistamininiai vaistai, probiotikai, vitaminų kompleksai, detoksikacijos terapija) reiškia.
ŽIV infekcijos vaikams prognozavimas ir prevencija
ŽIV infekcijos vaikams prognozė yra didelė. Paprastai, Tinkamai parinktas antiretrovirusinis gydymas leidžia sulėtinti daugelio metų viruso replikaciją, tačiau šiuo metu ŽIV lieka neišgydoma liga. Atsižvelgiant į gydymo aplinką, galima pasiekti aukštos kokybės ir pakankamą gyvenimo trukmę ir visišką vaiko pritaikymą visuomenėje.
ŽIV infekcijos prevencija vaikams apima visų galimų viruso perdavimo būdų pašalinimą: kraujo perpylimo ir transplantuotų organų kontrolė, medicinos prietaisai, išvengti nesaugių lytinių santykių. Ypatingą vietą užima vertikalaus perdavimo prevencija. Pagal UNICEF rekomendacijas, tai apima nėščiosios ŽIV užsikrėtusios moters registraciją ginekologe, gavus antivirusinius vaistus nuo 24 iki 28 savaičių, racionalus pristatymo būdo pasirinkimas, maitinimo krūtimi pašalinimas, Vaistui nuo gimimo skiriami antivirusiniai vaistai. Šios priemonės sumažina ŽIV infekcijos pavojų vaikams iki 1-3 metų%.